Geistesstimmung

dvasingumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Biologiškai ir materialiai nesuinteresuotas ugdymo dalyvių santykis su tikrove, motyvuojantis jų mąstymą, veiklą ir bendravimą aukščiausiais idealybės matais. Idealybė suprantama įvairiai: vieniems ji sutampa su pasaulietinės kultūros vertybėmis (mokslo žinios, meno kūriniai, moralės principai), kitiems – su klasikinio humanizmo idėjomis (žmogus – visų daiktų matas; pirmenybė gimtai kalbai, tautos istorijai ir papročiams), tretiems – su socialinėmis gėrybėmis (žmonių santykių harmonija, lygybė, teisingumas, gailestingumas), dar kitiems – su aukščiausiu gėriu – Dievu ir t. t. Vengiant ribotos dvasingumo sampratos, ugdant pilnutinį dvasingumą, į visumą jungiama žemiškoji ir dieviškoji idealybė, nes dvasia – vidinis būties ir būtybių pradas. atitikmenys: angl. spirituality vok. Geistesstimmung rus. духовность